pavedėti

pavedė́ti, pàvedi, -ė́jo tr. J, DŽ, pavėdė́ti, pavė̃di (-ė́ja NdŽ, pàvėdi Onš), -ė́jo OG297, NdŽ, LKT201(KzR) 1. kiek pavesti, padėti eiti, vestelėti: Mama ėjo paskui už pažastų pavėdimà NdŽ. Broliai mane lydėjo ir už rankelių jie pavėdėjo BsO385. Reikia ana toliau biškiuką pavedė́t Smal. | refl. tr. DŽ, NdŽ: Pasivedėjo jį šalin nuo visų ir šnabžtelėjo jam ką an ausies Rod. Pasejėkit, ir aš pasvėdė́siu Arm. Pasvedėj[o] mane toliau ir sako Sn. Jis stipriai paspaudė Mackevičiui ranką ir pasivedėjęs prie stalelio paprašė sėsti V.Myk-Put. Jis paėmė mane už rankos ir pasivėdėjo į šalį A.Vaičiul. ║ [i]kiek pavesti verčiant eiti: Jeigu kur išsižiojai, tai pavedė́j[o] miškan, duobę išsikask – ir užumuša Kpč. Karvė stovi, reikia arčiau pavedė́t – daugiau žolės Klt. Gal aš krūmuosna pavedė́siu kumelę Žrm. | refl. tr.: Pasivėdė́ta toliau ir šauta Dbk. Pavedė́jai bjaurybę šalin ir kalk (mušk) Ds. Karvę, sakau, pasvedė́siu, tai kai sušalau! Klt. Vilniuj pasvedėjo vieną šonan ir atduok pinigus Mrc. Pasivedė́jo an pakluonio i nukepė Ps. Vyrai skubinosi pasivėdėti toliau nuo manęs savo žirgus Šlč. 2. NdŽ, FrnW, Nt pavadovauti einantiems, parodyti kelią, palydėti: Pavedė́jau aš ją lig galui ūlyčios i grįžau Klt. Aš tave pavedė́siu per laukus ir parodysiu Rdš. Pavedė̃s in trobą – čia peršalsi Drsk. Tokį [mažą] da reiktų pavėdė́t mokyklon Onš. Pavėdėk, kad neapvirstų Kp. Tuoj aš tavę pavedė́siu Str. Anas mus i pavedė́jo ton girion, kur anies apsistoję Švnč. Pavedė́k mane [paklydusį] J.Jabl. Aš tave pavėdėsiu iki kelio Tvr. Nebijok, kur eisiu, te nueisiu, tavęs pavedė́t neprašysiu Ds. | prk.: Sumanė tėvas Julijoną į mokslus pavėdėt: urėdu ar aptiekorium padaryti L.Dovyd. \ vedėti; pavedėti; pravedėti